Šuns senatvė

Senėjimas - tai natūralus procesas, deja, neaplenkiantis ir mūsų mylimų keturkojų draugų. Nepaisant to, kad ji visada ateina per anksti mes galime ir privalome padėti savo augintiniams turėti orią, ramią ir laimingą senatvę. Norint tai pasiekti reikėtų suprasti keletą svarbių aspektų padėsiančių augintiniui nugyventi pačius geriausius gyvenimo metus iki pat atsisveikinimo dienos.

KAS YRA ŠUNS SENATVĖ IR KAIP JĄ ATPAŽINTI?

Šuns senatvė - tai visų biologinių ir adaptacinių procesų gyvūno organizme laipsniškas lėtėjimas, bei silpnėjimas, atsispindintis tiek gyvūno išvaizdoje, tiek elgsenoje.

Kiekvienas šuo, nepriklausomai nuo jo veislės ar lyties, sensta skirtingai, tačiau kaip rūšis turi tam tikrų bendrų požymių, kurie gali padėti laiku pastebėti pasikeitimus bylojančius apie pasiektą senatvės amžių.

Vidutiniškai senjorais šunis pradedama laikyti jiems pasiekus 7-8 gyvenimo metus, tačiau būtina paminėti, kad tikslesnis individo senatvės amžius priklauso tiek nuo jo dydžio, tiek nuo priežiūros. Pavyzdžiui, tinkamai prižiūrimų mažų (iki ~9kg. svorio) veislių ar mišrūnų senatvės amžius prasideda maždaug 7-10 gyvenimo metais, vidutinių (iki ~25kg. svorio) - 7-8 metais, didelių (virš 25kg. svorio) - 5-6 gyvenimo metais. Kadangi tikslus senatvės amžius priklauso nuo daugybės aspektų mums svarbu gebėti pastebėti ir atpažinti pirmuosius savo šuns senatvės požymius.

Senstant šunys žyla įvairiose kūno vietose, tačiau pirmiausia aplink snukutį. Kailis ima mažiau žvilgėti ar netgi tampa šiurkštesnis, šuo dažniau šeriasi, gali atsirasti išplikę plotai.

Šuo senjoras tampa nebe toks judrus, dažniau miega, susilpnėja jo imunitetas, padidėja polinkis į nutukimą, todėl labai svarbu subalansuota ir tinkama dieta.

Taip pat keičiasi ir juslės - prastėja klausa, uoslė bei rega. Dėl kataraktos gali pabalti šunelio akys. Tampa jautresni dėl senatvės sustabarėję sąnariai, sulėtėja refleksai, dažnėja sveikatos problemos - virškinimo, šlapimo, inkstų, širdies, kepenų ar dantų ligos. Todėl itin svarbu pastebėjus bet kokius skausmo signalus (dažnas kūno vietos laižymas ar graužimas, dantų krapštymas letena ir kt.) bei staigesnius pokyčius elgesyje (itin dažnas šlapinimasis, viduriavimas ir kt.) skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją, o profilaktinius tyrimus atlikinėti ne rečiau kaip kartą per metus.

Kartais šunys senatvėje ima darytis apatiški ir, rodos, nepaklusnūs, tačiau svarbu suprasti, kad jūsų garbaus amžiaus šuo nebūtinai yra pamiršęs ar nusprendęs nebeklaustyti jūsų sakomų komandų, galimai jis tiesiog jūsų nebegirdi, nebe taip aiškiai mato rodomus gestus arba prašoma atlikti užduotis jam kelia fizinį skausmą. Būkite kantrūs savo keturkojui draugui.

KAIP PADĖTI ŠEIMOS SENJORUI SENTI ORIAI IR JAUSTIS GERBIAMAM?

Senyvo amžiaus keturkojis šeimos narys gali turėti išties laimingą senatvę jeigu šiek tiek tinkamai jį palepinsite bei pakelsite pasitikėjimą savimi. Pritaikę keletą jūsų šuniui tinkamų (turint elgesio ar sveikatos problemų konkrečiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su specialistu) patarimų galite ne tik padėti šuniui jaustis geriau, išvengti galimos depresijos, bet ir prailginti jo gyvenimą!

Ką galite padaryti pirmiausia? Tai prisiminti ar naujai susipažinti su šuns kūno kalba ir jo siunčiamais atstumo didinimo signalais. Jūsų senyvo amžiaus šuo nusipelnė būti gerbiamas ir paliekamas ramybėje kiekvieną kartą kai to nori. Senjorui reikia daug daugiau poilsio ir ramybės, todėl mokėdami suprastį, kada jie to mūsų prašo stiprinsime ryšį su augintiniu. Pastebėję, kad jūsų šuo nusukinėja galvą ar kūną, žiovauja, nors jau senokai pabudo, lyžteli sau lūpas ar rodo kitus atstumo didinimos signalus, atsitraukite (ar paprašykite atsitraukti kitų žmonių bei gyvūnų) nuo šuns ir leiskite jam pailsėti. Atsipūtęs jis neabejotinai pats prie jūsų prieis paprašyti paglostyti ar lengvai pažaisti.

Pergalvokite namų taisykles iki šiol galiojusias jūsų augintiniui ir galbūt galėsite keletą jų pakeisti, taip nudžiuginant savo draugą. Gal iki šiol niekada neleisdavote šuniui lipti ant sofos, bet dabar, visai sutiktumėte jam išskirti vietą ant pleduko šalia savęs, taip leisdami augintiniui džiaugtis jūsų artumu? Pergalvokite namų taisykles mąstydami kokie pasikeitimai jums nereikalautų pernelyg didelių pokyčių, tačiau galėtų palepinti keturkojį senjorą.

Taip pat galite pradėti daryti šuniui siurprizus ar leisti jam netikėtai ,,sumedžioti” kur nors ,,netyčiomis” paliktą maisto gabalėlį. Taip, tai tikrai šiek tiek keis šuns įpročius, tačiau kartu suteiks jam nepaprastai daug laimės ir didžiulį pasitikėjimą savimi (juk to iki šiol padaryti niekada nepavykdavo!).

Tokie ir panašūs pokyčiai šuns rutinoje jiems kelia labai geras emocijas, tačiau svarbu pabrėžti, kad esant elgesio ar sveikatos problemoms konkrečiu atveju būtina pasikonsultuoti su šunų treneriu, kad jis padėtų jums pritaikyti tinkamiausią metodiką ilginant laimingą šuns senatvę.

KAIP ELGTIS JEIGU NAMUOSE KARTU AUGA IR JAUNESNIS ŠUO?

Jeigu namuose, kartu su senjoru auginate ir jaunesnį keturkojį labai svarbu užtikrinti, kad senolis gautų pakankamai dėmesio, bei kokybiško poilsio, o jaunėlis mokėtų gerbti ir neerzinti vyresnio šuns. Šeimininkas čia turėtų atlikti lyderio vaidmenį ir neleisti tarp šunų įsiplieksti konfliktui.

Jeigu jaunesnis šuo nepagarbiai ir grubiai bando lįsti prie senjoro, šeimininkas turėtų komandos ar pavadėlio pagalba sustabdyti tokį elgesį, taip, kad vyresnis šuo nepatirtų papildomo streso, o jaunasis mokytųsi ramaus ir atsargaus priėjimo prie savo draugo.

Senyvo amžiaus šuo turi būti ramus ir užtikrintas, kad jo vietoje (narve ar guolyje) niekas prie jo nelįs - jaunasis šuo neturėtų prie jo prieiti. Taip pat svarbu paskirstyti laiką šunims taip, kad tuo metu kai dirbama ar džiaugiamasi su senjoru jaunuolis negalėtų savo energija nublokšti senolio ir pasiimti visą šeimininko demesį. Šunys turi suprasti, kad gaus savo dėmesio dalį savu laiku ir neturi dėl jo papildomai kovoti.
Vyresnis šuo taip pat turi turėti galimybę maitintis netrukdomas. Jeigu reikia šunis galima maitinti atskirai, kad jaunėlis nesugalvotų atiminėti maisto ar kitaip trukdyti senojo šuns maitinimo metu.
Atstovaukite savo senyvą šunį taip, kad jis galėtų senti ramus ir laimingas visiškai pasitikėdamas savo žmogumi, o jaunasis šuo mokytųsi tinkamai ir pagarbiai elgtis su kitais šeimos nariais.

TINKAMA STIMULIACIJA IR TEISINGI UŽSIĖMIMAI SU SENU ŠUNIMI

Senstantis ir negaunantis pakankamai teisingos stimuliacijos šuo keičiasi bei nyksta daug greičiau nei tas, kuris gauna tinkamus žaidimus ir gyvena pakankamai aktyvų gyvenimą. Kaip jau minėjome anksčiau, senstantį šunį svarbu maitinti tinkamai ir subalansuotai, reguliariai atlikti sveikatos tyrimus, tačiau taip pat reikėtų šunį grūdinti bei užtikrinti pakankamą fizinę veiklą.

Senstant nepaprastai svarbu stimuliuoti šuns jusles, ypatingai uoslę, todėl reikėtų kaip galima dažniau atlikinėti uostymo pratimus. Galite naudoti uostymo kilimėlį ir jame išslapstyti maisto gabaliukus ar pakankamo sudėtingumo loginius žaislus, kad augintiniui norint pasimaitinti tektų pasukti galvą, tačiau ne tiek, kad galvosūkis imtų kelti stresą - šuniui turi nesunkiai pavykti. Galite šunį išmokyti ieškoti mėgstamo žaislo ar dėžutės pilnos skanėstų. Tokios paieškos keturkojį nejuokais išvargina, o suradus jaučiamas didžiulis pasididžiavimas bei gaunamas gausus apdovanojimas.

Senas šuo negali ir neturi lakstyti bei šokinėti tiek kiek jaunuolis, tačiau kokybiški pasivaikščiojimai naujose vietose (su ilgu pavadėliu), kur jis gautų naujų kvapų bei galėtų pasirinkti savo tempą yra labai svarbūs. Taip pat pravartu išmokti kartu su šunimi atlikti mankštą - subalansuotus visą kūna prajudinančius pratimus, bei reikalingiausius nesudėtingus masažus.

Auginant seną šunį, kartais sunku suvokti kaip greitai iš spirgančio šunyčio jis tapo garbiu senjoru. Kartais jų kūnas smarkiai pasikeičia, jie ima jausti skausmą, suprastėja juslės, tačiau jie vis tiek mus kaskart pasitinka vizgančia uodega ir bilzgančiomis akimis. Nors senatvė paliečia jų fizinį kūną, tačiau šuns meilės mums ji neliečia. Padėkite savo keturkojui bičiuliui turėti fantastišką senatvę. Rūpinkitės juo, nes jis to neabejotinai nusipelnė.

📒2022 gruodį publikuotas ,,Mano Sodyba” žurnale